Stiklainis uogienės (Stiklainis uogienės)
Drama
2009

Lietuva

Režisierė: Ramunė Čekuolytė-Che

Scenarijus: Ramunė Čekuolytė-Che

Operatorius: Jaroslav Gavrin

Dailininkas: Vaidotas Čaika

Prodiuseriai: Ksenija Koženkova

Vaidina: Edita Užaitė, Romas Ramanauskas, Petras Lisauskas, Rokas Gluskinas


- Aš nenoriu būti antra...

- Bet tu niekada nebuvai pirma! Iš kur tu žinai, kad tau neatsibostų būti... pirmai.

Istorija apie tai, jog kai randi gyvenimo meilę, ji tuojau pat yra iš tavęs atimama. Istorija apie tai, kaip reikia išmokti saugoti meilę. Tai pasakojimas apie meilužius – pusamžį vedusį vyrą ir gerokai jaunesnę moterį. Jie gyvena saugodami savo paslaptį ir augindami penkiametį sūnų. Ilgainiui Marta pavargsta nuo amžino slapstymosi, nuo meilužės statuso ir apsisprendžia gyventi atskirai. Dmitrijus nenori prarasti savo mylimos moters ir nesantuokinio mylimo vaiko, bet įsipareigojimai ir padėtis visuomenėje neleidžia jam palikti oficialios šeimos. Jis pasimetęs. Tačiau Marta vis dėlto grįžta pas Dmitrijų. Jie ir vėl laimingi. Tik, deja, neilgam.

„Mano istorija – dažnai pasitaikanti gyvenimiška situacija. Esu girdėjusi ne vieną istoriją apie išduotas žmonas ir abejojančius, nepasitikinčius savimi pusamžius vyrus, beviltiškai įsimylėjusius jaunas meilužes. Labiausiai tokiose situacijose kenčia vaikai. Man tai nepriimtina. Todėl ir norėjau parodyti šią istoriją iš vidaus, kad žiūrovas pats galėtų herojus teisti arba išteisinti“, – sako filmo režisierė Ramunė Čekuolytė-Che.

Stilistė, filmų dailininkė, teatro ir kino režisierė Ramunė Čekuolytė-Che, prieš dešimtmetį baigusi studijas Vilniaus dailės akademijoje, 2008 m. baigė scenarijaus rašymo specialybę Rusijos kinematografijos institute VGIK bei Maskvos aukštuosius kino režisūros kursus. „Stiklainis uogienės“ – jos pirmasis ilgametražis vaidybinis filmas, sukurtas minimaliomis lėšomis ir be jokių valstybinių fondų paramos.



Pagaminta Vengrijoje (Made in Hungaria)

Komedija
2009

Vengrija

Rež. Gergely Fonyo.

Akt. Ivanas Fenyo, Tamas Szabo Kimmelis, Tunde Kiss.

Rokenrolinis komiškas miuziklas su ekskursija į komunizmo šmėklomis persmelktą XX a. 6-ąjį dešimtmetį.

2009 m. vasarį startavęs Vengrijos kino teatruose, pardavęs daugiau nei 200 tūkst. bilietų ir be pertraukų gastroliuojantis pramoginis miuziklas apie meilę, draugystę, solidarumą ir nostalgiškus laikus, kurių daugiau jau nebebus. Tai humoristinis ir optimistinis testamentas apie nenumaldomą tikslą pasiekti uždraustą svajonių Ameriką. Scenarijaus idėjas padiktavo prieš 7 metus Vengrijos teatro scenose rodytas populiarus miuziklas apie roko muzikanto Mikloso Fenyo karjeros pradžią už raudonojo komunizmo uždangos.

1963 m. dauguma Rytų Europos šalių gyventojų skubėjo pabėgti į užsienį ir emigruoti. Bet paauglys Miki kartu su tėvais priversti nutraukti svajonių gyvenimo etapą Amerikoje ir sugrįžti į gimtąją Vengriją. Budapešte pasirodęs, spalvingais marškiniais pasipuošęs ir maištingą šukuoseną susikirpęs Miki atsiveža reikalingus ingridientus rokenrolo viruso išplatinimui. Tačiau visi senieji draugai, aršiausi konkurentai, net vaikystės laikų simpatija ir pirmoji meilė Vera galvoja, kad jis yra parsidavėlis ir skundikas. Vienintelė galimybė įrodyti tikrą tiesą, pademonstruoti nerealius muzikinius sugebėjimus ir įgyvendinti beprotišką idėją - tai vasariškas talentų šou. Šeimą uoliai persekiojantys diktatoriškojo rėžimo šakalai nepraleidžia pro akis, kokią įtaką jaunoms merginoms daro bebaimio Mikio atliekama importinė muzika. Komunistų partijos pareigūnai užčiuopia jo silpnąją vietą ir jaunuolis pirmą kartą privalo žaisti pagal kitų suformuluotas taisykles.

Kino naujienos



Antikristas (Antichrist)

Siaubo, Drama
2009

Danija

Režisierius: Lars von Trier

Prodiuseris: Meta Louise Foldager

Scenarijaus autorius: Lars von Trier

Vaidina: Willem Dafoe, Charlotte Gainsbourg


Nesvarbu, ką girdėjote ar skaitėte apie skandalingiausią ir baisiausią 2009 m. filmą. Jį reikia pažiūrėti ir padaryti savo išvadas. Šokiruojantis ir nemalonus išbandymas pareikalaus kantrybės ir stiprių nervų. Geriausiu pasaulyje režisieriumi viešai apsiskelbęs provokatorius Larsas von Trieras šokiruojančiais vaizdais užkoduoja asmeninius išgyvenimus, prisiminimus apie ne linksmą vaikystę ir kategorišką nuomonę apie Amerikos žmones. Jis tvirtai tiki, kad kine galima rodyti viską, kas tik užgimsta režisieriaus vaizduotėje. Be pašalinės cenzūros ir apkarpytų scenų.

Ne katalikiškame reginyje šiurpina grynas seksas, psichologinę krizę depresuojanti moteris, ją guodžiantis idiotas gydytojas vyras, aštriai kerpančios parūdijusios žirklės, genitalijas traiškantis akmuo, ne pagal paskirtį naudojamas grąžtas, krauju aptaškytas kastuvas, daug medžių, chirurginę operaciją dantimis atliekanti lapė ir kiti miško gyvūnai. Drąsioji prancūzė Charlotte Gainsbourg užsitarnavo geriausios aktorės titulą Kanų festivalyje, atsidavusi į moterų kankinimu kaltinamą Larso von Triero glėbį ir peržengusi visas įmanomas ribas. Jai daug padėjo pasiaukojančiai asistavęs ir milžiniškus skausmus iškentęs amerikietis Willemas Dafoe, susipažinęs su įtakinguoju danų maestro "Manderlyje".

Emocingo Kanų seanso kritikai buvo iš anksto nusiteikę neigiamoms reakcijoms ir baubdami nušvilpė nekenčiamiausią filmą. Net remiamas prie sienos režisierius nesiteikė nieko aiškinti ir narplioti prasmės. Paskui dar užpainiojo pasakojimu apie šamanišką ekstrasensinį susitikimą su lapėmis, skambant braziliškiems būgneliams. Į transą paniręs danas pirmiausiai pamatė save kandžiojančią piktą lapę, o po nemalonios pažinties susidraugavo su draugiškomis ir laimingomis lapėmis lyg iš disnėjiško filmo. Užkalbinęs šeimos galvą, jis išgirdo patarimą: "Niekuomet nepasitikėk pirmaja sutikta lape".

Net jei nieko nesupratote, vis tiek ateikite išbandyti savęs, o tada galėsite girti, piktintis, diskutuoti ir kalti nedorėlį Larsą prie kryžiaus. Chaosas valdo!